pirštelis — pirštẽlis dkt. Žuvų̃ pirštẽliai … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
vienas — 3 vienas, à adj. (3) 1. R16, MŽ20, D.Pošk, NdŽ vienintelis, išsiskiriantis iš kitų: Nėr išsipirkimo nuo mirtelės – vienà teisybė pasauly: laikas atėjo, i miršti Mžš. Visgi ta vienà motina, daugiau nebus, reikia prižiūrėt Trgn. Gal i pats buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
besriegis — besriẽgis, ė adj. (2) be sriegų: Dvi tris, ne daugiau, valandas [vaikai] pasipliuškinę turi pasidalyti po 10–15 kaip pirštelis mažų, besriegių kirmėlaičių (žuvelių) Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
išnirti — 2 išnìrti intr. 1. išeiti iš sąnario, išsinarinti: Koja išnìro K. Kaulas iš naro išnìro, t. y. išeižė J. Tau koja išnìro iš kelio J. Tai buvo ypas, kad nykštys išnìro Krsn. ║ tr. išsisukti (sąnarį): Žmogus gali ir pirštą išnirti J.Jabl. Nuo… … Dictionary of the Lithuanian Language
likti — lìkti, liẽka (liẽkti, liẽkta K, liẽksta Aps, Zt, Švnč, liẽkčia Brsl, liñka J.Jabl, liẽnka Rod, Rmš, liẽksna, liẽkma Žrm, Dv, liẽksma, liẽkna Šlčn), lìko (liẽko) I. intr. 1. būti ir toliau toje pačioje vietoje, niekur neiti, nevykti … Dictionary of the Lithuanian Language
springt — sprìngt interj. 1. nukritimui žymėti: Springt nuspriegė (parietėjo) pirštelis su žiedu po lovos (ps.) Šts. Ten, darželė[je], sprìngt ir išbirsta [našlelių sėklos, kai palieti] KlvrŽ. 2. spaudžiant, mygant išduodamam garsui žymėti: Springt… … Dictionary of the Lithuanian Language
stoti — stoti, ja, jo K, Š, KŽ, stõti K 1. intr. Sut, N, M, LL238, Rtr, DŽ keltis (sėdėjus, gulėjus), remiantis kojomis, užimti vertikalią padėtį: Tu čia stok ir stovėk J. Stok didutis, auk gražutis (pasakoma imančiam jau stiebtis, jau kiek pastovinčiam … Dictionary of the Lithuanian Language
užtvinkti — užtviñkti intr. 1. tešmeniui padidėti, prisipildyti pieno, pritvinkti, išpampti: Karvė jau y[ra] užtviñkusi gerai, tura vesti End. 2. R36, MŽ48, N, K, LVIV395, NdŽ, KŽ, DŽ1, Slm, Ds, Slk, Upn, Škn, Sdb išsikelti (skauduliui), supūliuoti,… … Dictionary of the Lithuanian Language
vaikūtis — sm. (1) žr. vaikuitis 1: Kol tie vaikūčiai buvo, ana ejo rinkdamos Dov. Vaikūčiuo pirštelis skauda Pln. Du vaikūtẽliai tokie ben paliko Jdr … Dictionary of the Lithuanian Language